Mielieji, skubu pranešti, kad kurį laiką galit vėl iš manęs sulaukti kapų tylos, nes keliems mėnesiams skrendu pas savo lestatą į New Orleans ;) Stengsiuos rašyti iš tenais!
Ką tik smagiai nuteikė žinia, koks muzikos kūrinys buvo tophitas 1988-ųjų balandžio 16-ąją (D. Britanijoje): Pet Shop Boys - Heart Beat. O dabar kviečiu pasižiūrėti klipą. Ar tai tik sutapimas? :D Pasitikrinkit savo datą
Linksmas ir netikėtas atradimas - tai žurnalas mirties entuziastams "Death". Pati dar turinio giliai neišnagrinėjus, bet numanau, kad bus smagus skaitalas. Skaitykite.
Šiandien Google priminė apie šimtąjį Charleso Addamso jubiliejų. Man rodos, kad šis serialas į mano gyvenimą atėjo anksčiau nei vampyrai, nes jį baisiai mėgo žiūrėti mano tėtis. Dabar tokie vaikystės prisiminimai labai pamalonina, tik gaila, kad tėtis jau anapus, tai negaliu išsiklausinėti, kas jį patraukė. Neveltui esu tėvo dukra :)
Vakar prisėdau ir pažiūrėjau visas "Fright Night" dalis: 1985-ųjų, 1988-ųjų tęsinį ir naują 2011-ųjų perdirbinį.
Iškart šnekėsiu apie visas dalis vienoje krūvoje, nes manau, kad visai smagu pažiūrėti viską, nepaliekant kažko už borto.
Istorijos pagrindinis vampyras - paslaptingai kaimynystėje išdygęs Jery Dandrige. (Labai juokinga, kad filmuose juokiamasi iš per paprastų vampyriškų vardų, kaip šįkart - Jery the Vampire). Vizualiai, žinoma, tai labai patrauklus juodbruvas jaunas vyras. Senojoje versijoje Jery yra labai stilingas, be galo mandagus džentelmenas ir meno gerbėjas. Naujoje versijoje Jery yra tiesiog žavus darbininkiškos dūšios (ir manierų, žinoma) vyrukas. Bet jie abu žavi aplinkinius, kol nepasirodo jų šlykščios marmūzės, vampyriškam reikalui esant (dėl to man visada liūdna, bet devintas dešimtmetis ypatingai pasižymėjo bjauriais blogiukais, o nauja versija tiksliai atkopijavo).
Rodos, šiais laikais mes turime daugiau laisvių nei ankstesnė karta? Bet žiūrint į filmus, kartais atrodo, kad mes susiduriame su griežtesniais reikalavimais nei auksinio Holivudo režisieriai, kai bučinys tegalėjo trukti 3 sekundes. Tik anie laikai turėjo išradingus režisierius, žinojusius kaip tai apeiti, o dabar kūrėjai visiškai paklūsta paranojiškų tėvų valiai, kurie Vakaruose bando drausti bet kokius atviresnius seksualinius vaizdus, jei norima pasiekti didesnę auditoriją. Nors abu filmai skirti paaugliams, bet senesnė versija parodys jums ir nuogų papukų, ir labai akivaizdžiai (bet vis tiek metaforiškai) įvizualins nekaltybės praradimą, ir parodys, kas yra sensualus šokis. Naujoje versijoje mes gauname tiktais karštą bučinį, kuris tikrai neblogas, bet numenksta prieš pirmtaką. Dar paminint vieną detalę, kuri mane suerzino naujojoje versijoje, tai skirtingai afišuojamas paauglių seksualumas. Naujoje dalyje susidaro įspūdis, kad pagrindinio paauglio Charlio (kaimyno vampyro žudiko) mergina Amy yra apsėsta sekso minties. Tuo tarpu senojoje versijoje Amy yra Charlio hormonų audros auka. Na, bet geriausias variantas yra antrojoje "Night Fright" dalyje, kurioje nauja Charlio mergina yra emancipuota studentė, kuriai svarbu kažką gyvenime pasiekti, o ne tik prisigaminti vaikučių ir tapti namų šeimininke.
Žinoma, kaip vampyriškas filmas be profesionalaus vampyrų žudiko. Senojoje versijoje Peter Vincent (kvepia Peter Cushing ir Vincent Price mišiniu) yra "Fright Night" laidos vedėjas (prisiminkim Vampiros laidą). Kaip sakant, senukas yra Christopherio Lee "Drakulų" gerbėjas, nesuprantantis šiuolaikinio jaunimo. Tuo tarpu naujoje versijoje Peter Vincent yra hiperseksualizuotas van helsingas alkoholikas impotentas. Žinoma, labai šiuolaikiška. Bet kaip bebūtų, jie abu sėkmingai prisideda prie Jerio sunaikinimo.
Na, o trumpai apie tęsinį: Charlis - jau studentas ir psichoanalitiko pagalba susitaikė su mintimi, kad vampyrų nėra ir nuotykis su kaimynu tebuvo masinės paranojos reiškinys. Tačiau jo grįžta Jerio kraujo giminaitė, kuri yra nepaprastai gera šokėja. Jos antūražą papildo žavus egzotiškos išvaizdos vampyras ant riedučių, nevykėlis vampyras, greičiau nešantis į vilkolakį bei a la reinfildas, kuris begaudydamas vabzdžius dar ir pasigerėdamas įvardija juos lotyniškais pavadinimais. Gražioji vampyrė pažadina seksualinį potraukį Čarlyje ir belankydama jį naktimis, bando po truputį patraukti tamsiojon pusėn. Žinoma, baigtis juk aiški. Gėris turi nugalėti (tame tarpe nugalėjo ir namų šeimininkė prieš emancipuotą studentės sielą...).
Šiaip man dar patiko, kad senosiose versijose labai svarbus vienas gotikinio žanro išlaikymas: vampyras visad atsikels į senovinį namą ar pilaitę. Naujoje versijoje tai jau nebegalioja.
Ir kilo įdomus klausimas, kodėl šis vampyras mėgsta vaisius kaip koks vaisinis šikšnosparnis?:)
Na, o dabar geriau prieisiu prie vaizdelių.
Nekaltybės scena:
Anksčiau vampyrai mokėjo šokti:
Šiuolaikinis Peter Vincent:
Įvertinimas: na, man patiko, kad bent jau normalioje būsenoje šie vampyrai yra dailūs ir seduktyvūs. Aišku, tas pikto alkano vampyro snukis nieko nebesuviliotų...
Pranešimai
