Lietuviško velnio kelionė į Europą

Oi, negaliu dar dabar nustot juoktis, kokį ką tik draugė sukūrė eilėraštį.

Lietuviško velnio kelionė į Europą

Lietuviškam velniui
Pabodo žmogus,
Pabodo ir laumės,
Nes vogs tik vaikus.

Išėjo į girią
Šnekėt su vilku,
Kaip reik tapt protingu?
Kaip tapti naglu?

Bet vilkas ir pats
Išalkęs, nutriušęs
Prakeikė pasaulį,
Nes apmovė jį triušis.

Ir lapei vienodai,
Kol uodegą turi.
Pasiuto velnias,
Nuskuodė, kur buria
Iš kaulų žmonių
Ir troškintų driežų.
Ragana rusiškais rūbais
Paklausė, ko velnias nerimsta,
Kad kanopos nudilo,
O balsas vis kimsta.
Tai velnias ir sako,
Kad jam nusibodo,
Visi jam tik špygą vis rodo,
Net kaimo merga
Greičiau su vaiduokliu miegos,
Atsake jam ta.
O ragana sako:
"Kinkykis ratus,
Važiuok į Europą
Pro jūros vartus.
Pamatysi pasaulį,
Išmoksi menų,
Sutiksi vaiduoklių,
Sutiksi velnių
Ir grįžęs išprūsęs,
Prakutęs, pramokęs,
Turėsi visas mergas sau
Ir puotai, ir šokiams".
Išvyko lietuviškas velnias,
Norėdamas būt tikru vyru,
O grįžo - vampyru...