E. Kostovos "Istorikė/as"

Nepristačiau dar "Drakulos", o jau imuosi vieno jo tęsinių :D Tiesą sakant, iš linksmumo aš paviešinsiu savo metų senumo nuomonę apie šią knygą.

Iš tikrųjų knyga yra gera, aš ją sukritikuosiu/avau dėl to, kad tikėjaus dar geriau už gerai :)

Rekomenduoju perskaityti visiems Drakulos mylėtojams.

O recenzija buvo tokia:

"Istorikę" skaičiau iki 6.30 ryto, nes norėjosi kuo greičiau pabaigti. Ir nusprendžiau, kad įprastos nuomonės išsakymo neužteks, todėl noriu parašyti recenziją. NESKAITYKITE, KAS ŠIOS KNYGOS DAR NET NEVARTĖTE! (DAUG SPOILERIŲ BUS). Taigi romano vystymas, arba toji ilgoji įžanga, tikrai labai gera kaip romanui. Reikėtų šitą romaną jumoristiškai pavadinti "The Dracula Code". Paprasčiausiai pats turinys ir vystymas labai panašus į šiuo metu populiarujį "intelektualinių detektyvų" žanrą (vis dar). Nors "Da Vinčio kodas" šiuo metu ir liūdnokai pagarsėjęs, tačiau reikia pripažinti, kad bet kas tokių kūrinių neparašys - reikia didelio bagažo žinių, tyrinėjimų, kurių negali publikuoti, kaip mokslinių atradimų vien dėl menkos priežasties - akligatvio istorijos tunely. E.Kostova irgi rimtai prisiskaiėius įvairiausių istoriologinių fragmentų, nuotrupų, pati dar tyrinėjo ir kadangi vėliausiai neišėjo, tikriausiai, savo tyrimo rezultatus pateikti kaip rimtą darbą, griebėsi kitos išeities, žinoma, tikriausiai dar pelningesnės - parašo romaną. Kas skaitėtę pvz., D. Browno romanus ar tai J. Molisto "Žiedą" (dabar ypač populiarūs tamplieriai grožinėje literatūroje ), ar tai net to paties U. Eco postmodernistinius romanus (žinom, kad juo rėmesi daugelis šiuo metu populiarių autorių), tai pamatys, kad ir E. Kostovos romanas parašytas pavydėtinai akademiškai, atvirai demonstruojant intelektą bei, bene svarbiausią dalyką, fantaziją. Žinome, kad negalime romanuose pateikta informacija remtis kaip tikrove, nors tai taip būna sunku atskirti, atrodo, kodėl gi negalėtų rimtai kažkas būti šv. Mato vienuolyne, susijusio su keistais marais ir gal net Drakula? Juk taip gerai argumentuota! Gaila, kad toks vienuolynas net neegzistuoja, nors viskas taip tobulai, lyg menotyrininko ranka, parašyta, kad nesunku patikėti. Tačiau nepasimaukime ant melo mieto! Dar ypač lengva migla aptraukti akis, kai prašnekama apie nežinomus pasauly senųjų rašytojų veikalus (tačiau graži teorija, kad visa tai saugo Drakula). (Truputį nubėgsiu į šalį - Drakula, renkantis viską apie save, tai tikriausiai ir viską turįs apie drakonus ir aš jau matau jo lentynose ir Tolkieno "Žiedų valdovą" ar gal net tą "Eragoną" :D). Šiaip vargiai abejoju, kokia tikra situacija yra su Drakulos kapaviete. Labai akivaizdžiai iš pat pradžių atskleidžiama, kur vyks pagrindinis veiksmas, ir kaip visi veikėjai susiję tarpusavy (o dar kiti netiki, kad įmanoma savo antrą pusę surasi per vieną dieną!), tai gali truputį erzinti tuos supernuovokuolius, kuriems įdomu iki galo daug hipotezių iškelti. Na, man patinka jau nuo pat pradžių žinoti, kas maždaug bus. Šiuo atveju, aš patenkinta. Anotacijoje ir knygos pirmuosiuose puslapiuose taip pateikiama autorės "meilė" Drakulai, kad net pradedi galvoti, kad šita yra viena iš "mūsų" ir kad bus atiduota didelė duoklė Drakulai, lyginant su Stokeriu. Bet aš E. Kostovai norėčiau... Nesakysiu geriau:D Dabar supratau vieną nusiskundimą, kad taip įdomiai vystė visą pasakojimą, tiesiog nebuvo įmanoma atsitraukti, o štai gale Drakula vos sušmėžavo ir dar priedu jį taip lengvai nudėjo! (Net Stokeris labiau pasistengė). Maniau, kad po paskutinio skyriaus mesiu knygą lauk ir neskaitysiu net epilogo. Buvo net gaila, kad taip veltui aukojau miego laiką (visgi nemiegojau iki vėlyvo ryto). Pyktis neatslūgo ir epiloge. Kas kad paaiškėja, kad Drakula iš tikrųjų nemirė. Vis tiek "kaip Drakulos gerbėja" galėjo jam ir didesnį vaidmenį suteikti. Nenorėčiau, kad būtų statomas filmas pagal šitą knygą (bet, deja, jau statomas), nes Drakula atsidurtų aktorių lentelės gale! (Ir šiaip neteiktų tada dėmesio, kokį aktorių čia parinkus). Pati pabaiga tai irgi nėra happy ending. Aš tokias vadinu "škėmišku happyendu". tas pabrėžimas, kad persisvėrė per langą, o po to staiga pereita prie Drakulos paskutinės dienos, aiški nuoroda į savižudybę ar kažką pan. Naratorė visą pasakojimą ir taip švietė savo nesveiku drovumu, kuris, manau, būtų gera nuoroda į visokias melancholijas blogąja prasme. (Nors, sako, melancholikai būna genijai, šiuo atveju taip nėra). Vadinas, Drakula ir vėl liks be padejėjo. Bet tas irgi - nemoka pasirinkti! (Paimtų kokią E. Miller!). Toliau, dėl pavadinimo irgi ėmiau abejoti, visgi originalo pavadinimas labai neutralus ir leidžiantis patiems interpretuoti, kiek tik norim - "The Historian". Iš pradžių masčiau, kodėl vokiečiai išvertė "Istorikas", o lietuviai - "Istorikė". Aišku, maniau, kad istorikė čia labiausiai tinka, tačiau dabar manau, kad čia turėjo būti pagrindinis veikėjas, Drakula, kuris labai arogantiškai ir užtikrintai (vienintelis) pasisakė esąs istorikas. Naratorė tai nelabai nešė į istorikę. Ir nors Drakula mažai tepasirodė, apie jį visgi viskas sukosi. Tik galvoju, gal vokietis vertė ir pavadino vyriška gimine, nes pas mus vertė moteriškė ir išvertė moteriška galūne. Bet jau Drakulos paveikslas bibliotekoje XD Vaje, atrodo, toks išprūsęs, o pats rengiasi, tarsi imituodamas drakoną (žalia kepurė su plunksna, žalia mantija, aptemtos žalios kelnės, gerai, kad batai ne žali), nors mieste sekiodavo juodais apdarais apsivilkęs (visgi, gerai, kad ne jo turkas pakalikas sekiojo, būtų liūdna). Bet taip, mes kiekvienas įsivaizduojame Drakula savaip. Tik niekaip nesugebėčiau jo įsivaizduoti putliais žandais XD (gal čia blogas vertimas?!) Šiaip knygas vertinu pagal vieną punktą: jei joje randu nors vieną sakinį, kurį galėčiau išsirašyti kaip sentenciją, vadinas, man knyga gera, atitinka mano kriterijus. Ir šitoje knygoje tikrai radau ką išsirasyti, nors dėstoma tikrai nemeniniu stiliumi, o mokslinės ir buitinės kalbos mišiniu. Beje, kartais ėmėsi rodytis, kad čia kažkas jau maišo antropologiją su etnologija, nors kitą vertus, antropologija dažnai remiasi etnologija, sociologija, psichologija ir t.t. Bet ant galo pasakysiu, kad jei šitą knygą rekomenduočiau, tai negalėčiau su entuziazmu rėkti "Oi būtinai turi paskaityti!" Mano pyktis dar neatslūgo (atslūgo atslūgo jau). Negalvokit, kad vien tik apvariau! Šita knyga tik labiau mus paskatina imtis savo tyrinėjimų! Ir šiaip, jei knyga išversta į 35 kalbas, reikia tikėtis, kad į turkų nebuvo išversta :D Nors gal tų janyčarų nebėra, Pusmėnulio gvardijos tuo labiau :D Norėčiau paskutinį skyrių ir epilogą išplėšti ir parašyti savą pabaigą. Arba išvis paikti be pabaigos...

Fin :D Linksma buvo pačiai skaityti. Ot, kad visos knygos taip paskatintų rašyti įspūdžius.