Charles Baudelaire "Les Métamorphoses du vampire"

Charles Baudelaire "Vampyro metamorfozės"

Moters burna, kuri kaip braškės raudonijo,

Raitydamos tarsi gyvatė ant žarijų

Ir trindama krūtis korseto apkaustais,
Išleido šiuos žodžius su muskuso kvapais:

"Štai mano drėgnos lūpos, aš gimiau suprasti,

Kaip lovoj padorumą ir sąžinę prarasti.

Sau ant krūtų išdžiovinu visus verksmus,
Kikenti versdama senus, nelyg vaikus.

O tiems, kurie mane be šydo mato, gryną,

Atstoju mėnesį ir dangų, ir žvaigždyną!

Esu įgudusi, išminčiau, geiduliuos,

Kai spaudžiu vyrą baisiuose glėbiuos,

Arba tuomet, kai savo krūtį kandžiot leidžiu,

Drovi, laisva, stipri ir pasileidus,

Kad čiužiniuos, kuriuos suvarstė jauduliai,

Mane bejėgiai imtų keikti angelai!"

Kada čiulpus ištraukė ji iš mano kaulų,

Su ilgesiu į ją atsisukau iš naujo,

Kad apipilčiau savo meilės bučiniais,

Ten buvo tik lipni oda su pūliniais!

Abi akis tada užmerkiau, pilnas siaubo,

O kai aušroj atplėšiau jas iš naujo,

Šalimais, kur vartytas iškamšos stiprios,

Kuri tada atrodė springstanti kraujuos,

Drebėjo prietemoj vien nuolaužos skeleto,

Kurios taip spygavo, lyg vėtrungė kretėtų,

Ar iškaba kokia ant strypo geležinio,

Kurią sukioja vėjas, šaltas ir žieminis.

Vertė Sigitas Geda

Paskaitykite komentarus "Šiaurės Atėnuose".