Vieną dieną netikėtai Vilniaus senamiesčio knygynėly užtikau "Graveyard Book" ir neapsakomai apsidžiaugus iškart pagriebiau ją. Visad graibstau vampyrišką literatūrą. Bet aš nesuvokiau, kaip vėliau dar džiaugsiuos šia knyga.
Aš jau anksčiau buvau susipažinus su jo kūryba: "Stardust" filmas nelabai nustebino, nors ir neprastas, yapč dėl raganų ir broliuko Septimus; "Mirror Mask" jau kitas reikalas - super filmas; na, "Coraline" jau apskritai yra mažas šedevras- tiek filmukas, tiek knyga (po paskaitytų kelių skyrių pati sapnavau košmarus, o mane retai paveikia skaitymas prieš miegą)!
Na, bet "Graveyard Book" yra didelis šedevras! Net liūdna buvo, kad taip greitai skaitėsi ir pasibaigė knyga. Kodėl aš dabar liaupsinu šį kūrinį ir norėčiau, kad visi jį perskaitytų (visgi tikiuosi, kad jo niekad neišvers į lietuvių kalbą, nes nužudytume anglų kalbos žaismingumą)? Gaimanas tęsia natūralias jo krašte įsišaknijusias gotikinės literatūros tradicijas. Ir kas juokingiausia, kad ši knyga skirta vidutiniškai 10 - mečiams. Dievaži, norėčiau būti tokia protinga dešimtmetė! Bet Gaimanas taip rašo, kad gali skaityti visi. Tai jo didžiausias talentas.
O jo sukurtas vampyras Silas (beje, knygoje nėkart neužsimenama, kad jis vampyras, bet skaitytojui pačiam paliekama jį įtarinėti - vėl tas subtilumas!) sužavės kiekvieną damą, o visi vaikai svajos apie tokį globėją.
Kritikai vadina šią istoriją šiuolaikinio Mauglio pasaka. Aš pasakyčiau: gotikinio Mauglio pasaka :D Vietoj džiunglių gauname kapinaites, o vietoj panterų, vilkų ir meškų - vaiduoklius, gūlus ir kitas antgamtines būtybes.
Dabar mums belieka laukti, kada "Interview with the Vampire" režisierius Neilas Jordanas ekranizuos šią nuostabią knygą!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą