Seniai žinau, kad Lietuvoje knibždėte knibžda vampyrų. Paskutinės pagonių valstybės vardas įpareigoja. Patriarchališkos jos gyventojų vertybės - taip pat. Tačiau tik skaitydamas naują žurnalo „Kinas“ numerį (tiesa, kvepiantį ne krauju, o spaustuvės dažais) sužinojau apie paslėptą vampyrų prasmę ir įtaką kultūros istorijai.
Natalijos Arlauskaitės straipsnis „Vampyrai apie kultūrą ir kiną“ atskleidžia ne vieną kino vampyrų poveikio ir nemarumo paslaptį. Straipsnyje trumpai aprašytas vampyrų atsiradimas, tai, ką jie dažniausiai įkūnija kine. Pasak straipsnio autorės, „neigiamas arba pavojų keliantis kultūros dėmuo filmuose apie vampyrus įgyja draudžiamo, nekonvencionalaus, baustino geismo pobūdį“. Tradicinius Holivudo 4-ojo dešimtmečio vampyrus Arlauskaitė lygina su vėlesniais, klasikinės naracijos kino - su būdingais eksperimentiniam kinui ir taip skaitytojui atskleidžiama vampyrų paskirtis. Manau, kad šiuos atradimus kiekvienas skaitytojas galės pritaikyti pagal savo asmeninę kino vampyrų patirtį. (Jonas Ūbis, "7 meno dienos")
Natalijos Arlauskaitės straipsnis „Vampyrai apie kultūrą ir kiną“ atskleidžia ne vieną kino vampyrų poveikio ir nemarumo paslaptį. Straipsnyje trumpai aprašytas vampyrų atsiradimas, tai, ką jie dažniausiai įkūnija kine. Pasak straipsnio autorės, „neigiamas arba pavojų keliantis kultūros dėmuo filmuose apie vampyrus įgyja draudžiamo, nekonvencionalaus, baustino geismo pobūdį“. Tradicinius Holivudo 4-ojo dešimtmečio vampyrus Arlauskaitė lygina su vėlesniais, klasikinės naracijos kino - su būdingais eksperimentiniam kinui ir taip skaitytojui atskleidžiama vampyrų paskirtis. Manau, kad šiuos atradimus kiekvienas skaitytojas galės pritaikyti pagal savo asmeninę kino vampyrų patirtį. (Jonas Ūbis, "7 meno dienos")
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą