2010 m. vasario 21 d., sekmadienis

Kissed (1996)


Tai mano pirmas rimtas matytas filmas apie nekrofiliją. Na, vampyrus visad galima pritempti prie nekrofilinės temos iš vienos pusės, bet šis filmas apsieina be jų.
Tai graži ir romantiška istorija apie merginą, nuo mažens besižavinčią mirtimi. Galiausiai ji įsidarbina laidotuvių namuose, pradeda studijuoti balzamavimo meną. Ir kaskart pamyluoja po vieną jauną vyrą ant skrodimo lentos.
Bet vieną dieną sutinka medicinos studentą, kuris viską žino apie jos naktinius meilės žaidimus. Ir jis taip ją įsimyli, kad pasiryžęs būti jai lavonu, jei tik ji panorėtų...
Iš tikrųjų manęs niekad nežavėjo nekrofilinės temos, pati bijau mirusiųjų lavonų, siaubingai nemėgstu eiti į laidotuves. Tačiau norėčiau sutikti tokių žmonių. Man patinka transgresijos. Juk nekaskart peržengsi ribas. O kas susiję su mirtimi, deja, man ypač rūpi, kai pati jos bijau ir negaliu niekaip suvokti. Manau, romantizuota mirtis, kaip aš ją sėkmingai romantizuodavau paauglystėje, gali sumažinti mirties baimę...
Hm, gal būtų visai įdomu sutikti nekrofilą. Bet iš kitos pusės, visada jausdama trenkiant nuo tokio formaldehidu, žinosiu, kad ir vėl buvo neištikimas šiąnakt ;D Bet mane tikrai pakerėjo tas įsimylėjęs vyrukas, galiausiai pradėjęs save net pudruoti kaip numirėlį.
P.S. Kanadiečiai mane tikrai žavi savo nepaprastu polinkiu į mirties temas :D

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Blog Widget by LinkWithin