The Wolfman (2010)

Ką tik kinuose pasirodė mano ilgai lauktas "Vilkolakis".
D. Elfmano muzika, gera aktorių šutvė (B. Del Toro, A. Hopkins, H. Weaving, E. Blunt), gražūs Britanijos dvarai, miškai ir mistinė istorija - ko daugiau reikia?

Iš tikrųjų, maniau, kad šioje versijoje bus per daug naudota kompiuterinės grafikos efektų. Žinoma, jų nemažai čia, tačiau jie panaudoti ten, kur reikia, ir labai tiksliai, pvz. nuostabiai pasendino Chatswortho rūmus ir pan. (man, asmeniškai, tikrai neimponuoja "Avataro" efektų tipas).
Pati istorija yra prailginta, šiek tiek skiriasi nei tikrasis amerikietiškasis "Vilkolakis", sukėlęs tiek daug panelių spiegimo (rekomenduoju ir senąją versiją pasižiūrėti). Tačiau sutilpta į standartinio filmo ilgį ir dėl to tik pagyrimas, nes dabar visi baisiai mėgsta peržengti dviejų valandų ribą.
Šitame filme pasirinkti geri garso efektai ir būtent jais sulošta, nes įtampa kuriama garsu, o ne lakstančiomis žarnomis. O kaip gi be baisybių gali apsieiti siaubo žanras? Žinoma, buvo ir kraupių vaizdų, tačiau normos ribose. Bet nuo garso tikrai keletąkart galima šoktelti iš savo vietos :)
Labai patiko vienas istorijos posūkis: vilkolakio bylą tyrinėja inspektorius Abberline'as, kuris tuo pačiu metu tyrė Jacko Ripperio bylą ir neatsitiktinai kyla įtarimas, o galbūt Lawrence'as Talbotas - svetimas (aktorius iš Amerikos) - yra pirštus prikišęs ir prie Whitechapelio merginų. Įdomu tai, kad iš tikrųjų vienas tuometinių Jacko Ripperio įtariamųjų buvo amerikiečių aktorius. Bravo už tokius mažus šaunius kontekstėlius.

Pastebėjau, kad šiuolaikinis kino naratyvas siekia žiūrovui viską išaiškinti, kas iš kur, skirtingai nei anksčiau. Čia mes puikiai išsiaiškiname, kas kaip kodėl tapo vilkolakiais (A. Hopkinsas kaip vilkolakis mane tikrai sužavėjo!). Truputį gaila, nes nebepalieka vietos savai fantazijai.
Tikriausiai pastebėjote, kad jau kokius pastaruosius kelis dešimtmečius blogosios pabaisos, dažnai ir vampyrai, vaizduojami ganėtinai šlykštūs (pvz. filme "Vlad" vilkolakis panašus į kiaulę, o Coppolos transformavęsis Dracula man visad buvo panašus į beždžionę). Šioje versijoje vilkolakis yra, galima drąsiai teigti, gražus. Tikriausiai keistai nuskambėjau. Tačiau lygindama su kitais vilkolakiais, jo įvaizdis nenužirgliojo toli nuo savo originalo, o anas tebuvo gauruotas žmogus. Tai tikrai nėra šlykštus padaras. Na, o kai dar toks gauruotas vyrukas galingai užgula trapią mylimąją, tai išvis užkaista kraujas ;DDD

Taigi, lėkite į kiną, o Benicio pataria eiti žiūrėti kartu su savo antrąja puse ;D