Taigi, mano mielieji ir ištikimieji skaitytojai, kurie dar nespėjo manęs palaidoti ir tyliai laukėt šios nakties, kai aš prisikelsiu su šituo (tikiuosi) vis dar nemirtingu tinklaraščiu :) Turėsiu ką papasakoti, kad pateisinčiau kapų tylą ;)
Pavasariop vyko intensyvus diplominio darbo rašymas ir tyrinėjimai, vėliau laipsnio apsigynimas, diplomo įteikimas, tada vasarop mano mylimasis vampyras is paties New Orleans crossed oceans of time to find me, paprašė būti jo bride, tad iškėlėme puotą ir žadu tikriausiai kitąmet jau pakelti savo šikšnosparnio sparnus į Lestato gimtinę :D Ak, kaip poetiškai viską išėjo susumuoti. Tik vienas, mano mielieji skaitytojai, jums moralas: sekite savo fantazijoms ir troškimams iš paskos, ir tikrai nežinia ką atrasite. Aš visgi ne veltui beveik dešimtmetį taikiaus į Annės Rice pasaulį ir ten nuvykus niekad nežinojau, kad ir atrasiu tą savąjį lestatą. Tad nepaliaukite dairydamosis savųjų drakulų ir dairydamiesi savųjų vampyrių ;)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą