Mano vampyriška Naujųjų metų rezoliucija

Kol tiesiogiai nesusidūriau su amerikietiškąja kultūra, tol man tas "New Year's Resolutions" buvo nei suvokiamas (kokia prasmė?), nei įdomus įsigilinti dalykas. Tačiau pernai pabandžius užsibrėžti (šiems metams) kai ką, o tai buvo sudalyvauti savo pirmosiose bėgimo varžybose (pradėjau bėgioti pernai spalį), ir kai labai greitai įvykdžiau savo pažadą, jaučiausi taip gerai!

Tad šiemet mano naujas iššūkis yra sutvarkyti visus savo vampyriškus reikalus: turiu prikaupusi pilną krūvą įvairiausių paveiksliukų šiam blogui ir vis neįkeliu, išsaugojus krūvas nuorodų, kurias net pamiršus, noriu pakeisti šio blogo išvaizdą, kitaip pertagginti, padidinti nuotraukas, tada pabaigti skaityti savo vampyriškas knygas ir galiausiai jas išparduoti (nes jau tikiuosi, kad naujais metais galiausiai gausiu vizą Amerikėn), peržiūrėti visus turimus vampyriškus filmus (jei seni CD ir DVD tebeveikia) ir aprašyti viską, net ką ir seniau esu mačiusi. Žodžiu, visiškai atsiskaityti su vampyrišku blogu :) Nes kitaip gali mirti noras toliau jį tęsti. Atrodo, anksčiau turėjau tiek šaunių skaitytojų, kurie karts nuo karto pakomentuodavo, o dabar apima jausmas, kad rašau tik sau, o visgi norėtųsi, kad būtų ne vien man vienai įdomu :)

O čia įrodymas, kad tikrai įvykdžiau savo šių metų pažadą. Bėgau ne šiaip sau kokiose lenktynėse, o Naujojo Orleano didžiausiose ir gražiausiose Metairie kapinaitėse. Tai buvo lenktynės, kurių lėšos skiriamos apleistų mauzoliejų priežiūrai. Tikiuosi, kad tapsiu nuolatine šių varžybų dalyve :) 

Nors varžybos buvo baladžio vidury, bet net ankstų rytą buvo 30 laipsnių karštis, o tada ypač sunku bėgti tokiems šiauriečiams kaip aš :)

Juokingiausia, kai aš savo vyrui, bėgusiam, šalia aiškinau šio raudonojo antkapio istoriją: čia palaidota viena garsi vietinė bordelio savininkė Josie Arlington, savo turtais pranokusi vietinę grietinėlę, ir nors jos viešnamiuose dalyvaudavo visa ta grietinėlė, bet deja, jos niekas nepripažino atvirai visuomenėje, naktį draugai - dieną priešai. Tačiau ji taip pyko ant tos visuomenės ir vis tiek rado būdą atkeršyti: ji buvo palaidota garsiausiose ir prabangiausiose Metairie kapinėse, kur tik žymūs žmonės dažniausiai atguldavo. O vėliau šį antkapį apipynė mistiškos istorijos. Daugelis 20 a. pr. ėmė aiškinti, kad šis antkapis užsidega nakčia ir girdisi, kaip į antkapį daužosi Švč. Mergelės statula, kuri stovi šalia mauzoliejaus. Įdomu tai, kad šalia tu kapinių buvo nutiestas greitkelis (o dabar jis jau virtęs galinga autostrada, iškylančia ne tik per visą New Orleans miestą, bet ir jungiančia rytinę ir vakarinę JAV pakrantes), todėl ten ir važinėjo pirmieji automobiliai, kurių lempos apšviesdavo tą antkapį ir sudarydavo iliuziją, kad antkapis dega. Na, o kaip paaiškinti tą beldimą, tai neaišku. Šios kapinaitės yra visai netoli mano vyro namų, tai aš ten kartais pasivaikštau, tačiau dar neteko girdėti beldimų :)

Na, o kokios Jūsų Naujųjų metų rezoliucijos?