Mėgstu tokias interjero smulkmenėles.

Miela skulptūrėlė

Lenkijoje atgijo šarvojama „velionė“

Viena Lenkijos Pamario vaivadijos Debžno gyvenvietės šeima buvo nejuokais priblokšta, kai netikėtai atgijo šarvojama „velionė“.

Senyvo amžiaus moteris buvo pradėta rengti laidotuvėms po to, kai greitosios pagalbos gydytojas, kurį artimieji iškvietė radę senolę be gyvybės požymių sukniubusią ant grindų, konstatavo jos mirtį.

Nuvežus „stebuklingai prisikėlusią“ moterį į ligoninę, paaiškėjo, kad ją buvo ištikęs sunkus insultas.

Manoma, kad gydytojas dėl senolės mirties galėjo apsirikti todėl, kad ji kelias valandas išgulėjo ant šaltų grindų.

via

Gothic QI

"Interviu su vampyru" ir "Mint Vinetu" knygynas

Vakar buvo nuostabi diena: naujai atsidariusiame knygyne "Mint Vinetu" Vilniaus senamiesčio širdy radau pirmąjį "Interviu su vampyru" leidimą už 5 Lt (et, kas gi jį galėjo išmesti?), po to tame pačiame knygyne vakare dalyvavau nuostabių pyragų degustacijoje: iki šiolei sunku galvoti apie saldumynus, šitiek prisiragavus :D

Taigi, reikia tikėtis, kad šis nuostabus knygynėlis ateityje turės dar daugiau vampyriškų knygų :) (beje, mačiau ten ir S. Meyer knygų).

"Įsileisk mane" jau Lietuvoje

1981 m. rudenį Blakeberge, viename nykiame Stokholmo priemiestyje, randamas paauglio lavonas visai be kraujo. Ritualinė žmogžudystė? „Ilgai lauktas kerštas", - viliasi dvylikametis Oskaras, kasdien mokykloje kenčiantis žiaurias patyčias. Bet jo galva užimta kitkuo. Į kaimynystę atsikraustė nauja mergaitė. Keista mergaitė. Ji nėra mačiusi Rubiko kubo, bet per kelias valandas išmoko jį sudėti, nuo jos sklinda keistas mirties kvapas, ji nelanko mokyklos ir pasirodo tik vėlai vakare... Kuo baigsis keista jų draugystė? Kaip pakeis miestelį žinia, kad kažkur netoliese gyvena "kiti"?

Iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė.

Ispaniški košmarai Lietuvoje - F. Goyos "Los Caprichos" paroda

Vilniuje šią savaitę bus pristatomas ispanų dailės genijaus Francisco Goyos grafikos kūrinių ciklas „Kapričai“ (isp. Los Caprichos), laikomas vienu iš paslaptingiausių dailės šedevrų.

Lietuvos dailės muziejus skelbia kartu su Latvijos Nacionaliniu dailės muziejumi bei Ispanijos ambasada Vilniaus paveikslų galerijoje pristatysiantis 78 šio ciklo lakštus, atspaustus 1806-1807 metais Madride antruoju pakartotiniu leidimu, papildytus paties dailininko rašytais komentarais.

Anot Dailės muziejaus, iki šiol „Kapričai“ laikomi daugiausia neįmintų mįslių palikusių pasaulio dailės šedevrų. 80 atspaudų serija, pirmą kartą pasirodžiusi 1799 metais, iš karto išgarsino jos kūrėją tiek Ispanijoje, tiek ir už jos ribų.

Išsivadavusi iš sustabarėjusių neoklasicizmo bei rokoko dailės taisyklių, ekspresyvi naujo F.Goyos meno pasaulio vizija paveikė ne vieną XIX amžiaus dailininką.

Užmoju nepranoktas grafinis „Kapričų“ projektas tapo naujosios dailės manifestu, individualaus F.Goyos stiliaus savotiška vizitine kortele.

„Kapričų“ lakštuose dailininkas plėtoja gyvenimišką patirtį apibendrinančias temas. Lakštuose jis vaizduoja pesimizmo ir sarkazmo gaidomis nuspalvintą kasdienį Madrido gatvių gyvenimą, visų visuomenės sluoksnių ydas: veidmainystę, melą, žiaurumą.

„Kapričai“ kritikuoja bažnyčią, seka inkvizicijos aukų istorijas, rodo viešus autodafė. Lygiateisiais lakštų veikėjai yra ir tamsiųjų jėgų pasiuntiniai - kaukai, šmėklos, raganos, anot paties dailininko, „miegančio proto pagimdytos pabaisos“.

Muziejaus teigimu, „Kapričų“ veikėjai tarsi žaidžia su žiūrovu niūrią šaradą, nepaliekančią skirties tarp realybės ir fantazijos. Amžininkų liudijimu, daugelyje šių personažų galima įžvelgti konkrečius XVIII amžiaus moralinio bei dvasinio nuopolio ištiktos irstančios Madrido aukštuomenės prototipus.

Cikle panaudoti originalūs ir novatoriški tiems laikams techniniai metodai, derintos įvairių grafinių technikų galimybės. Gilias juodas aksomines oforto dėmes papildo akvatintos grūdėtumas bei sausos adatos technika sukurtos tapybiškai laisvos linijos.

Paroda „Fransiskas Goja. Kapričai“ atidaroma ketvirtadienį Vilniaus paveiklsų galerijoje (Chodkevičių rūmai) ir veiks iki gegužės 18 dienos. Jos veikimo metu ekspozicijos salėse bus demonstruojami du biografiniai filmai apie menininką.

via

Atvirukas Drakulai

Svajonių liustra

Vampyrai muzikos klipuose 14

В.Бутусов, И.Кормильцев - Нежный вампир



Vespa - I Was A Teenage Werewolf



Stasys Povilaitis - Daktaras



Seniai jau šią temą tęsiau. Ką gi, vienas rusiškas vampyras, viena lenkiška vilkolakė ir lietuviškas girtas tekstas, kuriame įsiklausius išgirsite ir vampyrą minint :D

Truputį dėl prasto interneto buvau atsilikusi keliomis serijomis nuo "The Vampire Diaries" (o "Being Human" vis dar negaliu pažiūrėti paskutinių kelių serijų!). Tik nežinau, kaip reaguoti į tą faktą, kad paskutinę seriją išvysime po mėnesio? Nebent jie žada iškart antrą sezoną? Supaisysi tuos kūrėjus...

Kissed (1996)

Tai mano pirmas rimtas matytas filmas apie nekrofiliją. Na, vampyrus visad galima pritempti prie nekrofilinės temos iš vienos pusės, bet šis filmas apsieina be jų.
Tai graži ir romantiška istorija apie merginą, nuo mažens besižavinčią mirtimi. Galiausiai ji įsidarbina laidotuvių namuose, pradeda studijuoti balzamavimo meną. Ir kaskart pamyluoja po vieną jauną vyrą ant skrodimo lentos.
Bet vieną dieną sutinka medicinos studentą, kuris viską žino apie jos naktinius meilės žaidimus. Ir jis taip ją įsimyli, kad pasiryžęs būti jai lavonu, jei tik ji panorėtų...
Iš tikrųjų manęs niekad nežavėjo nekrofilinės temos, pati bijau mirusiųjų lavonų, siaubingai nemėgstu eiti į laidotuves. Tačiau norėčiau sutikti tokių žmonių. Man patinka transgresijos. Juk nekaskart peržengsi ribas. O kas susiję su mirtimi, deja, man ypač rūpi, kai pati jos bijau ir negaliu niekaip suvokti. Manau, romantizuota mirtis, kaip aš ją sėkmingai romantizuodavau paauglystėje, gali sumažinti mirties baimę...
Hm, gal būtų visai įdomu sutikti nekrofilą. Bet iš kitos pusės, visada jausdama trenkiant nuo tokio formaldehidu, žinosiu, kad ir vėl buvo neištikimas šiąnakt ;D Bet mane tikrai pakerėjo tas įsimylėjęs vyrukas, galiausiai pradėjęs save net pudruoti kaip numirėlį.

P.S. Kanadiečiai mane tikrai žavi savo nepaprastu polinkiu į mirties temas :D

Movie Online

Liūdžiu savo mylimiausio dizainerio

Nežinau kaip jums, bet mane labai nuliūdino Alexandre'o McQueeno išėjimas iš šio pasaulio. Net kai nesidomėjau madomis, intuityviai išsirinkdavau jo garderobą. Dabar prisimenu, žiūrėdama į jo kūrybos retrospektyvą. Kai mados parūpo, tada dėjau viltis, kad kadanors gyvenime galėsiu per išpardavimus įsigyti kokį jo kūrinį. Dabar jau nebe... Bet ne dėl to liūdna... Gaila jo talento, nes tiek jis galėjo mums dar daug duoti... Tokie žmonės kaip jis turėtų tapti nemirtingais...
Čia galite peržvelgti jo retrospektyvą.

Mačiau, kad KFC greito maisto restoranuose perkant kažkokį rinkinį galima gauti pliušinį šikšnosparniuką :D Et, norėčiau aš jo, bet tikrai nepirksiu tų baisių naftos produktų XD

Tai, ką norėjau papasakoti per Kalėdas, bet tingėjau...

Taigi, dabar kad jau ilgai tylėjau, o anksčiau vis norėjau daugiau paplepėti apie savo dalykėlius, susijusius suvampyrais, taip ir padarysiu. Apsimeskime, kad ką tik neseniai buvo Kalėdos :D

Taigi, kas man nutiko tuo metu:

visų pirma, mama labai mane nustebino, nes pirmiau manęs atrado naują vampyrišką knygą Lietuvoje, o dabar jau greit išeis ir jos tęsinys: P. C. ir K. Cast "Pažymėtoji" ir "Išduotoji" (turiu, bet neperskaičiau, kaip ir tonas kitų knygų...).
Štai Knygų klubo vampyriškas pasiūlymas ir plačiau apie naująsias knygas. Beje, dar yra kažkokia S. Meyer neva vampyriška novelė rinktinių autorių knygoje "Šėtoniškos išleistuvės". Aš nesu tikra, kiek ten istorijų yra apie vampyrus, bet jei tik vienos S. Meyer, tai tikrai nenoriu veltui leisti pinigų. Jei kas perskaitys ir bus kitaip, labai prašau pranešti man :)

Gavau labai šaunių vampyriškų dovanų tuo laikotarpiu: gražią delninukę (jei kas norite kažko panašaus, kreipkitės į Darią),

gavau skaityti šaunių knygų, kurių vis dar negaliu perskaityti... O dar dovanų gavau "Vampire Hunter's Handbook" (tikrai mokėsiu susitvarkyti su spindinčiais vampyrais XD). Et, ir paglosčiau savo ego, susiveikdama metropoliškąjį "Vogue" numerį XD Ak, toji moteriškoji tuštybė!

Pati pabandžiau pagauti Nosferatu pozą, kuris mielai pozavo XD Dovana draugei, kurios mėgstamiausias Drakulos įvaizdis yra Nosferatu :)

Dairydamasi kalėdinių dovanų, užtikau keletą neblogų egzempliorių: Garlic Gift (tiesiog tobula dovana mylimam vampyrui iš Marks & Spencer), o Zaroje dar vieną vampyrišką skudurą atradau XD

Juokingiausia buvo, kad iš mamos gavau dovanų kūno kremą, kuris tiesiogine ta žodžio prasme sparklina XD Labai nustebau pamačius save veidrody blizgančią XD
O šiaip, išėjo jau galutinai susitvarkyti įdarbinimo klausimus New Orleans, vasarą tikrai ten skrisiu ieškoti nemirtingųjų (tikiuosi, pati grįšiu nemirtinga). Be to, dar pasigirsiu, gavau pasiūlymą prisidėti prie trumpametražio vampyriško filmo kūrimo. Šaunu ar ne?:) Tik liūdna, kad toji žiema su savo storu sniego kailiu niekaip nesibaigia... Bučiau vampyrė, eičiau pamiegoti per žiemą XD
Ką gi, dėkui, kad skaitote. Ir beje, ateityje jūsų lauks pirmasis mano giveaway ;) Bet dar pagyvenkime iki to laiko...

The Wolfman (2010)

Ką tik kinuose pasirodė mano ilgai lauktas "Vilkolakis".
D. Elfmano muzika, gera aktorių šutvė (B. Del Toro, A. Hopkins, H. Weaving, E. Blunt), gražūs Britanijos dvarai, miškai ir mistinė istorija - ko daugiau reikia?

Iš tikrųjų, maniau, kad šioje versijoje bus per daug naudota kompiuterinės grafikos efektų. Žinoma, jų nemažai čia, tačiau jie panaudoti ten, kur reikia, ir labai tiksliai, pvz. nuostabiai pasendino Chatswortho rūmus ir pan. (man, asmeniškai, tikrai neimponuoja "Avataro" efektų tipas).
Pati istorija yra prailginta, šiek tiek skiriasi nei tikrasis amerikietiškasis "Vilkolakis", sukėlęs tiek daug panelių spiegimo (rekomenduoju ir senąją versiją pasižiūrėti). Tačiau sutilpta į standartinio filmo ilgį ir dėl to tik pagyrimas, nes dabar visi baisiai mėgsta peržengti dviejų valandų ribą.
Šitame filme pasirinkti geri garso efektai ir būtent jais sulošta, nes įtampa kuriama garsu, o ne lakstančiomis žarnomis. O kaip gi be baisybių gali apsieiti siaubo žanras? Žinoma, buvo ir kraupių vaizdų, tačiau normos ribose. Bet nuo garso tikrai keletąkart galima šoktelti iš savo vietos :)
Labai patiko vienas istorijos posūkis: vilkolakio bylą tyrinėja inspektorius Abberline'as, kuris tuo pačiu metu tyrė Jacko Ripperio bylą ir neatsitiktinai kyla įtarimas, o galbūt Lawrence'as Talbotas - svetimas (aktorius iš Amerikos) - yra pirštus prikišęs ir prie Whitechapelio merginų. Įdomu tai, kad iš tikrųjų vienas tuometinių Jacko Ripperio įtariamųjų buvo amerikiečių aktorius. Bravo už tokius mažus šaunius kontekstėlius.

Pastebėjau, kad šiuolaikinis kino naratyvas siekia žiūrovui viską išaiškinti, kas iš kur, skirtingai nei anksčiau. Čia mes puikiai išsiaiškiname, kas kaip kodėl tapo vilkolakiais (A. Hopkinsas kaip vilkolakis mane tikrai sužavėjo!). Truputį gaila, nes nebepalieka vietos savai fantazijai.
Tikriausiai pastebėjote, kad jau kokius pastaruosius kelis dešimtmečius blogosios pabaisos, dažnai ir vampyrai, vaizduojami ganėtinai šlykštūs (pvz. filme "Vlad" vilkolakis panašus į kiaulę, o Coppolos transformavęsis Dracula man visad buvo panašus į beždžionę). Šioje versijoje vilkolakis yra, galima drąsiai teigti, gražus. Tikriausiai keistai nuskambėjau. Tačiau lygindama su kitais vilkolakiais, jo įvaizdis nenužirgliojo toli nuo savo originalo, o anas tebuvo gauruotas žmogus. Tai tikrai nėra šlykštus padaras. Na, o kai dar toks gauruotas vyrukas galingai užgula trapią mylimąją, tai išvis užkaista kraujas ;DDD

Taigi, lėkite į kiną, o Benicio pataria eiti žiūrėti kartu su savo antrąja puse ;D

Turite pamatyti šitą vaikiūkštį, nes tikrai iš juoko ištrykš ašaros :D

Dar viena nauja groteskiška Alisos interpretacija

Tikriausiai jau visi įsitempę laukiame T. Burtono "Alisos stebuklų šalyje". O štai JAV ką tik išėjo vienos jaunos šiuolaikinės iliustratorės, Camille Rose Garcia, nauja Alisos interpretacija. Jau seniai pastebėjau, kad šiuolaikiniame iliustracijos mene dominuoja groteskiškas, gotiškas potėpis, kuris jau tapo legitimuotu mūsų visuomenėje. Man tai visai patinka. O šią knygelę tikrai artimiausiu metu įsigysiu ir pagaliau perskaitysiu pirmąkart gyvenime šią tokią baisiai populiarią pasaką.

Mažylis

Pirkti/daugiau

Kraujingų širdžių diena

Na, mielieji, kaip atšventėte Šv. Valentino dieną? Aš tiesą sakant, nešvenčiau jos. Tas ilgas savaitgalis buvo užimtas kitais linksmais reikalais, pvz. čiuožinėjimas nuo kalnų su mažuoju sūnėnu ir pasturgalių daužymas :D Gaila, kad pavėlavau pasveikinti ir laiku parodyti šias nerealias truebloodiškas atvirutes.

Ketinu kelias dienas pailsėti nuo mokslų, kompiuterio ir sostinės :D Gero savaitgalio ir geros mokslų pradžios, kam jau prasidėjo (man, laimei, dar ne)!