Pirmą seriją skaičiau prieš visus tris metus, prieš prasidedant serialui, tačiau jau tada žinojau apie prikeltą tęsinių seriją, tačiau kol praėjo šitiek daug laiko, pražioplinau, kad L. J. Smith išleido dar trečią prikeltųjų seriją (o gerai pamenu, kaip toji dievagojosi, kad mes tą seriją, bet...). Tiesą sakant, net nežinau ką galvoti, ar tie tęsiniai į gera ar į bloga. Bet tikrai nesu tikra, kiek dar reikės metų kol "The Hunters" serijos imčiausi. Serialas man patinka daug labiau nei knygos, deja (retas atvejis).
Visgi labai sunkiai man ši serija skaitėsi. Žinoma, šokiravo Elenos vampyrės mirtis senosios serijos pabaigoje, o dar labiau nustebino, kad ji prisikėlė kaip dvasia/kūdikis/angelas/nesuprasi naujosios serijos pirmoje dalyje "Nightfall". Šita dalis tikriausiai sunkiausiai skaitėsi, nes susidarė toks įspūdis, kad rašytoja ne per geriausio rišlumo stadijoje buvo, kai rašė tą istoriją. Tekstas pynėsi, šokinėta nuo vienos prie dešimtos detalės. Pasakojimas buvo labai gremėzdiškas, o ypač kai įsuko svetimos kultūros demonologiją: Fell's Church užpuola kitsunės, japonų demonai-lapės. Ir taip mažas nereikšmingas miestelis tampa pasaulio bamba, kurį infekuoja japoniški demonai, siekdami sunaikinti jį, užkrėsdami vaikus, kurie galiausiai turės nužudyti savo tėvus ir t.t. Žinoma, visai neužsiėmę abiturientai beveik susitvarko su šia problema...
Antrojoje dalyje "Shadow Souls", Elena su savo draugėmis patraukia į patį pragarą, vedamos Damono, kad surastų kitsunių įkalintą Stefaną. Manau, kad ši dalis patiko labiausiai. Ir kažkas ryškiai buvo davęs velnių L. J. Smith dėl rašymo, nes stilius akinamai pasikeitė (arba gavo geresnę redaktorę). Visa istorija nukelia mus į fantastišką pragarą, kuriame galioja net ir kitokie fizikos dėsniai. Tačiau požemių gyventojai nėra kažkokie velniūkščiai, šokantys aplink savo katilus: tai demonų aristokratija, gyvenantys prabangiuose rūmuose, keliantys pavydėtino grožio puotas. Žinoma, ir Elenai su savo antūražu tenka padalyvauti tokiose puotose, kol galiausiai prisimena, kad atėjo gelbėti savo mylimojo Stefano. Tik deja, susivokia, kad jai ir Damonas patinka...
Na, kaip ir priklauso, paskutinėje antros serijos dalyje įvyksta kritinis mūšis, išaiškėja draugai ir priešai, atskleidžiamos paslaptys, sumaišomi visi mūsų jausmai. Kova vyksta tiek žemėje, tiek pragare, tiek dar užpragarinėse dimensijose (žinot, sunku gaudytis tam fantazijų pasaulyje). Beskaitydama net apsiverkiau, kai patikėjau, kad Damonas žuvo (bet nesijaudinkit, jis nemirė, nebūtų gi kitų tęsinių kitaip!). Elena galiausiai tampa paprastu žmogeliu (atimami iš jos angeliški sparnai ir galios) bei gauna gyventi įprastą gyvenimą su tuo pačiu vaikinu Stefanu (kol neatsiversim kitos knygos puslapių).
Visgi naujojoje serijoje yra ryškus Elenos charakteristikos pokytis: jei 90-ųjų Elena buvo ganėtinai emancipuota su dideliu ego, tai XXI a. Elena jau tokia susėslinta, kuriai vienodai rūpi palikta šeima ar nebaigta mokykla, kad tik gautų ramiai gyventi su savo numylėtuoju Stefanu. Kažkaip labai keista ir gan liūdna (iš feministinės pusės).
O šiaip nuo šios serijos skaitymo laikų noriu rasti žiedą su laruzitu bei pasisodinti Damono pamėgtą rožės rūšį "Black Magic" :)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą