2012 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

Syrie James - "Dracula, My Love"


Tikriausiai dabar mąstot, ko aš čia taip tankiai tas vampyriškas knygas aprašinėju. Tiesą sakant, tingėjau jas aprašinėti anksčiau, o dabar laikas spaudžia (dėl knygų iššūkio).
Draugė šią knygą nusipirko Amerikoje, prieš skrisdama namo, tačiau paskaičiusi pirmus keliasdešimt puslapių, buvo pasibaisėjus tais Minos dūsavimais apie Drakulą ir atidavė ją man. O knyga visgi yra geriau nei gera. Ją parašė labai jau atsidavusi Drakulos fanė, neapsiriksit, perskaitę šią interpretaciją.

Kas skaitėte "Drakulą", tai pamenate, kad knyga parašyta visai ne tipiškai, o gan sunkiu stiliumi: laiškai, telegramos, perrašyti ligos istorijų įrašai, laikraščių ištraukos, dienoraščių įrašai, kurie tik trikdo įsijausti į visą istoriją mums labiau įprastu būdu. Nėra aiškaus naratyvo, kurį turi pats konstruoti galvoje, kai skaitai tas visas nuotrupas. 
Tačiau autorė pagimdė istoriją apie slaptą Minos dienoraštį, kuris nebuvo įtrauktas į bendrą informacijos srautą. Nes visgi tas darbas buvo patikėtas pačiai Minai, todėl ir jos galioje buvo atitinkamai nuslėpti dalį savo informacijos.
Taigi, stebėdami "Drakulos" istoriją daug rišliau ir kiek iš šono, susipažįstame su visai kitokiu Drakula. Visų pirma, jis Minai apsireiškia kaip Maximilianas Wagneris iš Zalcburgo, jiedu susidraugauja ir net įsikibirkščiuoja aistra. Taip, romantiškosios dalies neišvengsime (o man ji visai patiko!).
Kaip bebūtų su tomis interpretacijomis, labiausiai man patiko logiški dalykai, apgynę Drakulos reputaciją. Kadangi jis buvo kaltinamas už Liusės mirtį, bet net man buvo kilęs klausimas, ar kartais jos nenužudė pats Van Helsingas, kuris jai perpylė kelių skirtingų vyrų kraują, o juk puikiai žinome, kad neatitaikius kraujo grupės, žmogus jį atmeta ir miršta. Ir kai grupelė entuziastingų (ir gal nelabai protingų) vyrų bando išvyti Drakulą lauk, jis sumąsto su Mina juos apgauti per hipnozę, žinoma, Van Helsingas tuo patiki, bet vyrams negana dabar vien išvaryti Drakulą, būtinai gi reikia jį atsekti iki jo pilies ir užmušti. Tad vargšui Drakulai tenka tįstis iš paskos tiems kvaileliams, kad tik jų "nužudymo" planas pavyktų. Na, galiausiai Drakula ir surežisuoja savo mirtį - virsmą į dulkes su šypsenėle (pamenu, kai per Gotikinės literatūros ir meno paskaitos egzaminą buvo klausimas, kaip mirė Drakula, tai aš prirašiau visą litaniją, kad jis nemirė, nes virto į dulkes, kai turėjo galią pavirsti kuo norįs :D). O dar turbūt pamenate, kaip vyrai įtarinėjo, kad Mina vampyrė, nes kelionėje negalėjo valgyti, vimdė ją maistas, balo, lyso, na taip, juk visos pastojusios moterys taip jaučiasi pirmus kelis mėnesius, o juk pamenate, kad greitai po įvykių gimė sūnus, kurį pavadino Quincey :D Šioje knygoje tiesiog apstu visokių tokių loginių išmąstymų Drakulos geram vardui atstatyti.
Įdomus posūkis, kad šis Drakula yra ne Vladas, o jaunausias broliukas Nicolae, kuris dėl svarbumo stokos net neužfiksuotas istorijoje. Jis nekentė savo brolio Vlado, kuris patapęs kraugeriu nusitempė tamsyn ne tik brolį, bet ir tris seseris (brides). Kaip minėjau, autorė rado būdą, kaip viską paaiškinti. Tikra pagarba jai už tai.
Visiems tiesiog rekomenduoju šią knygą, nes pasimėgausite visais įmanomais būdais. Net ir toji pati draugė sakė grįžusi į Lietuvą atsiims knygą ir galiausiai ją perskaitys.
Manau, kad ši knyga buvo pati geriausia iš viso to iššūkio sąrašo.

1 komentaras:

  1. Pats Nikolae man nelabai patiko, turėjo nemalonių tokių charakterio... Na, kliaudų lyg. Tas nesakymas Minai, kad žino jog ji laukiasi ir šiaip - į galą jis tarsi pakvaišo. Bet visa kita apie jį - iš ties, sutinku su tamsta - šaunu ir gražiai paaiškinta!

    AtsakytiPanaikinti

Blog Widget by LinkWithin