Traci Briery - "The Vampire Journals"

Šitą knygą radau 2010-ųjų vasarą, kai dirbau Naujajame Orleane: kartą po darbo nuėjau į šalia esantį padėvėtų knygų vietelę ir radau lentyną su užrašu "Vampires", tai visas tas knygas ir susišlaviau :D

Na, tas viršelis tikriausiai ir laikė mane ilgai atokiau nuo tos knygos, nelabai kvietė paimti ir paskaityti, o visgi knyga visai ne erotic romance (arba kaip lietuviai sako: aistringos meilės romanai), kaip viršelis sako. Don't judge the book by its cover, huh?

Autorė pirmiau buvo išleidusi knygą "The Vampire Memoirs", kurioje vampyrė Mara pateikia savo 1600 metų autobiografiją. Ir tada visai "neplagijuodama" Annės Rice vampyriškos stilistikos, išleidžia tęsinį "The Vampire Journals", kurį parašo kita vampyrė, įtūžusi perskaičius Maros knygą. Tikrai, visai nepanašu į Luji ir Lestato knygas :)

Kaip ten bebūtų, knyga vis tiek patiko savo istorija. Visų pirma, pagrindinis personažas yra sicilietė iš 18 a., kuri netyčia įsižiūri patį seniausią ir pirmąjį vampyrą (kuris, pasirodo, ir tampa Bremui Drakulos prototipu), pareikalauja iš jo amžinybės dovanos ir šitaip eina per gyvenimą. Na, ta vietelė, kai ji reikalauja sau vampyriškos dalies, tai buvo juokinga, kad taip paprašius ir gavo, ko užsigeidė, bet tas senasis gražuolis vampyras ne šiaip sau jai duoda tą amžinybę, kad jau tokia kieta moteriškė, tai ir paliko aiškintis vampyriškos egzistencijos plonybių. O šiai jaunai mergiotei taip ir teko kelis šimtmečius tampytis karstą su žemėmis, nes kažkas iškrėtė juodą juokelį :D

Man patinka tokie kinematografiški pasakojimai apie vampyrus, kai vaizdingai keliaujama per kelias epochas. Štai mūsų vampyrė bando apsirėdyti pudruotais perukais ir pasivertusi šikšnosparniu skristi į rokokišką balių Paryžiuje, bet beskrisdama pameta tuos perukus ir vėduokles (laimei, kad bent visokie panjė su apatiniais liko vietoje).
Man labai imponuoja stipri moters dvasia: jei ji ir per amžius sutinka tinkamus sau į kompanjonus vyrus, tai juos paverčia vampyrais, neslepia savo tikros esybės (ir gyvuliško libido), o jei jau pažiūros ima skirtis, tada nekenčia ir gražiuoju nueina savo keliais. Kaip ir jai susidėjus su sufražistėmis, jos tuometinis v(amp)yras nebegali pakęsti feminizmo namuose, mat ji, kaip žmona, mažai leidžia laiko namuose, pvz. neužsiima namų ruoša, nors ji būdama puiki verslininkė niekad neužsiiminėdavo namų ruoša, bet tie kabliukai labai gerai iliustruoja net ir šiandien tebeegzistuojančias problemas tarp vyrų ir moterų vedybiniame gyvenime. Nuo pat pradžių ji sprendžia savo likimą, kuris tikrai geriau veikia jaunas merginas, nei tokie skaitiniai kaip "Saulėlydis", kuris tik ir siūlo pasyvų namų šeimininkės, gimdančios vaikus, tipažą.
Nauji vampyriški išradimai šioje knygoje buvo apie tai, kad vampyrai ypač seksualiai siaučia per pilnatį. Tarsi jų ovuliacijos laikotarpis ar pan. Ir šiaip paprastas žmogelis negali vampyrų tikrai patenkinti, tad kas belieka, jei tik juos ne užhipnotizuoti ir paversti savo sekso įrankiais (aš vis mąsčiau, ar tai tapatu masturbacijai). Todėl natūralu, kad būdamas vampyru, tu norėtum sau lygaus partnerio, su kuriuo galėtum, pvz. eteriškai susijungti, abiems pavirtus į dūmus (naujas barbarizams - pasimistinti = vampyriškai pasimylėti?:D).
Knyga tikrai patiko, buvo malonu skaityti apie tokią stiprią vampyrišką asmenybę. Visai norėčiau, kad kažkas šią istoriją ekranizuotų, visai geras filmas išeitų.