Sheridan Le Fanu "Carmilla" (1872)

Nuo senų savo vampyrizmo laikų laukiau dienos, kai mano rankose atsidurs Carmilla. Deja, anais laikais tokių grobių netekdavo rasti mūsų bibliotekose, o štai šiandien internete greitai rasite legalią nemokamą versiją. Istorija trumputė, tai gali būti labai malonus dienos skaitinys.

Airiai tikrai mėgsta mistiką, o štai vienas toks Sheridan Le Fanu (kuris po žmonos mirties atsidavė rašymui) aplenkė tautietį Bramą Stokerį, keliais dešimtmečiais anksčiau parašęs kultinę vampyrišką istoriją. Jei Drakula yra labiau vyriškas veikalas, tai Carmilla jau labai ilgai laikomas netgi lesbietišku kūriniu.

Istorija, kaip ir būdinga gotikiniam romanui, yra įrėminta į kelių pasakotojų sluoksnius. Pirmiausiai, mes skaitome tai kaip daktaro Hesseliuso bylą, kurioje atpasakojami pagrindinės personažės Lauros atsiminimai apie keistą nutikimą, kuris paaiškinamas perpasakotoje Generolo Spielsdorfo istorijoje. Tad iš viso turime tris rėmus, iki kol galime susidurti su tikrąją vampyre. Panašus įrėminimas yra Freankenšteine, Drakuloje, bei kitose gotikinėse istorijose.

Veiksmas vyksta Styrijoje, Austrijos žemėse, senoje pilyje, kurioje gyvena tėvas su dukra bei keliomis senomis guvernantėmis. Ir netikėtai jiems tenka proga priglausti jauną gležną merginą Carmillą, kurią skubiai turi palikti motina, išvykusi netikėtais slaptais reikalais. Jaunoji Laura, kuriai taip trūksta draugų, apsidžiaugia nauja kompanija. Tarp merginų įsiplieskia ne tik artima draugystė, bet Carmilla dar ir pradeda rodyti savo keistą meilę (kuri iš pradžių Laurai sukelia tokį įtarimą, ar Carmilla kartais nėra koks lovelasas, persirengęs moteriškais rūbais). Žinoma, tuo ir motyvuojamas lesbietiškas aspektas, tačiau aš, asmeniškai, turiu kitą teoriją.

Sheridanas vampyrus vaizdavo ne visiškus galiūnus, jiems irgi reikėjo užsitarnauti kažkokį prieglobstį, juk išsilaikyti tais laikais aukštuomenės sluoksnyje reikalavo daug daugiau, nei mes šiandien įsivaizduojame. O dar netikėtos mirtys aplink tikrai pasėja nerimą, o ypatingai šešėlis krenta ant prašalaičių. Tad šioji vampyrė, gudriai vaidindama mažą teatrą su savo šaperone (tikriausiai, irgi nemirtinga), lengviau praslysta, būdama gležna ligota mergina, kuri gali miegoti iki pietų, turi mažą apetitą, išbalusi, o kompanijai palaikyti turi kokią jauną "bendraamžę", su kuria dalinasi tais pačiais košmarais, todėl išgyvena dar didesnį suartėjimą, o tai tik dar labiau leidžia priartėti prie lengvo grobio - jaunų merginų. Žinot, su vyrais tikrai sunkiau būtų tais laikais. Tad čia galbūt nėra jokių lesbietiškų intencijų, tik ne tokia stipri būtybė griebiasi kitos lengvos aukos :)

Carmilla tikrai turėjo įtakos Drakulai. Jei kas skaitėte Drakulos svečią, tai tenais net buvo istorija su grafiene Karštein (Carmillos pavardė), o dar tas posakis "mirusieji keliauja greitai" (dead travel fast) irgi nuoroda į Carmillos skubančią karietą. Liusė Vesterna taip pat labai primena Carmillą savo vangumu, seksualumu, abi lunatikuoja. Carmilloje sutinkamas ir vampyrų žudymo ekspertas Baronas Voldenburgas - Abraomo Van Helsingo atitikmuo.

Kaip žinia, yra pastatyta begalės filmų apie Carmillą, pusė jų gėdingas nusikaltimas vampyriškam žanrui, kaip sakant, vos netapęs kliše pseudoporngrafiniuose filmuose :) Kai atrasiu kažką gero, būtinai parekomenduosiu.

O knygą galite pradėti skaityti čia.